Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas

Kalbyno autorius

,2025-06-29

Viskas prasidėjo nuo mano „neteisingo“ žodžio nekenčiusukirčiavimo - aš mokydamas kitakalbius lietuvių kalbos pasakiau, kad žodis yra nèkenčiu, bet dėl viso pikto pasitikrinau sukirčiuokliuir sužinojau, kad BK kirčiuojasi nekenčiù. Pasinaudojus paieškos varikliais paaiškėjo, kad toks mano kirčiavimas yra užfiksuotas kaipdažnas neteisingas kirčiavmas jaunimo dainose. Tad ėmiausi šiokio tokio tyrumuko.

Priešdėliai

Pradžiai reikėtų paminėti jog beveik visi priešdėliai, tiek mano tarmėje, tiek BK veikia taip pat. Ir jie vienodai paklūsta kirčio šokinėjimui. Vienintelis nešokinėjantis priešdėlis tiek mano tarmėje, tiek BK yra priešdėlis per-, kuris visada yra kirčiuotas, nes yra tvirtapradis. Šiame straipsnyje kaip generinis priešdėlis bus vartojamas neiginio priešdėlis ne-.

Esamojo laiko veiksmažodžiai

Iš pradžių galvojau, kad kirčio šokinėjimas yra susijęs su tvirtaprade priegaide, tačiau pasirodo tai susiję ir su (istoriniu) šaknies balsio ilgiu.Spustelėkite rodykles/trikampius norėdami pasiekti daugiau informacijos.

-(i)a asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Cu CṼCu CV̆Cu	neCV́Cu neCṼCuneCV̆Cu
II	CV́Ci CṼCi CV̆Ci	neCV́Ci neCṼCineCV̆Ci
III	CV́Ca CṼCa CV̆Ca	neCV́Ca neCṼCa neCV̆Ca

-(i)a asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	geliù barù giriù	nègeliu nèbaru nègiriu
II	gelì barì girì	nègeli nèbari nègiri
III	gẽlia bãra gìria	nègelia nèbara nègiria

-(i)a asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	piešiù dylù kenčiù	nepiešiù nedylù nekenčiù
II	piešì dylì kentì	nepiešì nedylì nekentì
III	piẽšia dỹla keñčia	nepiẽšia nedỹla nekeñčia

-(i)a asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	kéikiu léidžiu tvóju	nekéikiu neléidžiu netvóju
II	kéiki léidi tvóji	nekéiki neléidi netvóji
III	kéikia léidžia tvója	nekéikia neléidžia netvója

-i asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Cu CṼCu CV̆Cu	neCV́Cu neCṼCuneCV̆Cu
II	CV́Ci CṼCi CV̆Ci	neCV́Ci neCṼCineCV̆Ci
III	CV́Ci CṼCi CV̆Ci	neCV́Ci neCṼCi neCV̆Ci

-i asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	tikiù raviù miniù	nètikiu nèraviu nèminiu
II	tikì ravì minì	nètiki nèravi nèmini
III	tìki rãvi mìni	nètiki nèravi nèmini

-i asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	gailiù vilkiù tyliù	negailiù nevilkiù netyliù
II	gailì vilkì tylì	negailì nevilkì netylì
III	gaìli vil̃ki tỹli	negaìli nevil̃ki netỹli

-i asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	stóviu nóriu séikiu	nestóviu nenóriu neséikiu
II	stóvi nóri séiki	nestóvi nenóri neséiki
III	stóvi nóri séiki	nestóvi nenóri neséiki

-o asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Cau CṼCau CV̆Cau	neCV́Cau neCṼCau neCV̆Cau
II	CV́Cai CṼCai CV̆Cai	neCV́Cai neCṼCai neCV̆Cai
III	CV́Co CṼCo CV̆Co	neCV́Co neCṼCo neCV̆Co

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	žinaũ sakaũ mataũ	nežinaũ nesakaũ nemataũ
II	žinaĩ sakaĩ mataĩ	nežinaĩ nesakaĩ nemataĩ
III	žìno sãko mãto	nežìno nesãko nemãto

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	rūkaũ laikaũ vaikaũ	nerūkaũ nelaikaũ nevaikaũ
II	rūkaĩ laikaĩ vaikaĩ	nerūkaĩ nelaikaĩ nevaikaĩ
III	rū̃ko laĩko vaĩko	nerū̃ko nelaĩko nevaĩko

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	mókau táikau gliáudau	nemókau netáikau negliáudau
II	mókai táikai gliáudai	nemókai netáikai negliáudai
III	móko táiko gliáudo	nemóko netáiko negliáudo

Pagal pateiktas lenteles galima pabandyti apibendrinti:

Tvirtapradės šaknys visados išlaiko kirtį šaknyje.
-o asmenuočių veiksmažodžiai neturi kirčio šokinėjimo į priešdėlį ir kirtis iš šaknies peršoka į galūnę netvirtapradėse šaknyse I ir II asmenyse.
-(i)a ir -i asmenuočių neakūtiniai veiksmažodžiai patiria tokį patį šokinėjimą, kaip ir -o asmenuotės veiksmažodžiai, tačiau šaknyse su (istoriškai) trumpu balsiu kirtis peršoka į priešdėlį ne- visuose asmenyse.

Išimtys

Besitestuodamas įvairius veiksmažodžius užtikau trijų tipų išimtis:

Veiksmažodžiai galėti ir turėti nepaklūstatrumpojo balsio -(i) paradigmai ir yra atitinkamai kirčiuojami:
1. galiù, negaliù, turiù, neturiù
2. galì, negalì, turì, neturì
3. gãli, negãli tùri, netùri
Veiksmažodžiai, kurie skirtingose formose turi besikaitaliojančias tvirtagales il~el, im~em, in~en, ir~er ir i~en poras permeta kirtį ant priešdėlio:
- brendù, breñda (bristi) - nèbrendu, nèbrenda
- renkù, reñka (rinkti) - nèrenku, nèrenka
-(i) asmenuotės veiksmažodžiai, turintys tvirtagaliusal̃, am̃, ar̃ skiemenis bei turintys priesagą-ė- kituose laikuose, taip pat permeta kirtį ant priešdėlio:
1. kalbù, skambù, varvù - nèkalbu, nèskambu, nèvarvu
2. kalbì, skambì, varvì - nèkalbi, nèskambi, nèvarvi
3. kal̃ba, skam̃ba, var̃va - nèkalba, nèskamba, nèvarva

Nèkenčiu?

Straipsnio pradžioje buvo paminėta, jog mano tarmėje vietojenekeñčia yra tariama nèkenčia. Tačiau vien esamojo laiko analizės neužtenka - ji neatsako, kodėl mano tarmėje veiksmažodžiaidỹla ir keñčia elgiasi skirtingai ir yra nedỹla beinèkenčia. Todėl buvo pažvelgta ir į kitą laiką - būtąjį kartinį.

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai

Iš esmės vėlgi buvo padaryti panaši analizė, kaip ir esamajam laikui. Ją bedarant buvo pastebėta, jog čia jau ne tik mano tarmėje, bet ir BK skirtingi veiksmažodžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio priklauso tai pačiai asmenuotei, elgiasi skirtingai: žaĩdė - nèžaidė, bettaĩsė - netaĩsė. Tad išsibandžius įvairius veiksmažodžius buvo prieita išvados, kad tai yra nulemta ir bendraties - -ėasmenuotės veiksmažodžiai, kurie bendratyje turi priesagą -y- (tekste toliau priesaginiai) išlaiko kirtį šaknyje bet kuriuo atveju.Spustelėkite rodykles/trikampius norėdami pasiekti daugiau informacijos.

Grynieji -ė asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Ciau CVCiaũ CV̆Ciaũ	neCV́Ciau neCṼCiau neCV̆Ciau
II	CV́Cei CṼCeĩCV̆Ceĩ	neCV́Cei neCṼCeĩ neCV̆Ceĩ
III	CV́Cė CṼCė CV̆Cė	neCV́Cė neCṼCė neCV̆Cė

Grynieji -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	lakiaũ mečiaũ gimiaũ	nèlakiau nèmečiau nègimiau
II	lakeĩ meteĩ gimeĩ	nèlakei nèmetei nègimei
III	lãkė mẽtė gìmė	nèlakė nèmetė nègimė

Grynieji -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	rėkiaũ kenkiaũ vogiaũ	nèrėkiau nèkenkiau nèvogiau
II	rėkeĩ kenkeĩ vogeĩ	nèrėkei nèkenkei nèvogei
III	rė̃kė keñkė võgė	nèrėkė nèkenkė nèvogė

Grynieji -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	gė́liau kéikiau mýniau	negė́liau nekéikiau nemýniau
II	gė́lei kéikei mýnei	negė́lei nekéikei nemýnei
III	gė́lė kéikė mýnė	negė́lė nekéikė nemýnė

Priesaginiai -ė asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Ciau CṼCiaũ CV̆Ciaũ	neCV́Ciau neCṼCiaũ neCV̆Ciaũ
II	CV́Cei CṼCeĩCV̆Ceĩ	neCV́Cei neCṼCeĩneCV̆Ceĩ
III	CV́Cė CṼCė CV̆Cė	neCV́Cė neCṼCė neCV̆Cė

Priesaginiai -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	sakiaũ žudžiaũ lipdžiaũ	nesakiaũ nežudžiaũ nelipdžiaũ
II	sakeĩ žudeĩ lipdeĩ	nesakeĩ nežudeĩ nelipdeĩ
III	sãkė žùdė lìpdė	nesãkė nežùdė nelìpdė

Priesaginiai -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	kinkiaũ tąsiaũ lipdžiaũ	nekinkiaũ netąsiaũ nelipdžiaũ
II	kinkeĩ tąseĩ lipdeĩ	nekinkeĩ netąseĩ nelipdeĩ
III	kiñkė tą̃sė kam̃šė	nekiñkė netą̃sė nekam̃šė

Priesaginiai -ė asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	ródžiau skáidžiau mė́čiau	neródžiau neskáidžiau nemė́čiau
II	ródei skáidei mė́tei	neródei neskáidei nemė́tei
III	ródė skáidė mė́tė	neródė neskáidė nemė́tė

-o asmenuotės veiksmažodžiai
I	CV́Cau CṼCau CV̆Cau	neCV́Cau neCṼCau neCV̆Cau
II	CV́Cai CṼCai CV̆Cai	neCV́Cai neCṼCai neCV̆Cai
III	CV́Co CṼCo CV̆Co	neCV́Co neCṼCo neCV̆Co

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su (istoriškai) trumpu balsiu
I	sukaũ likaũ tapaũ	nesukaũ nelikaũ netapaũ
II	sukaĩ likaĩ tapaĩ	nesukaĩ nelikaĩ netapaĩ
III	sùko lìko tãpo	nesùko nelìko netãpo

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	vilkaũ rinkaũ grįžaũ	nevilkaũ nerinkaũ negrįžaũ
II	vilkaĩ rinkaĩ grįžaĩ	nevilkaĩ nerinkaĩ negrįžaĩ
III	vil̃ko riñko grį̃žo	nevil̃ko neriñko negrį̃žo

-o asmenuotės veiksmažodžiai Su tvirtagaliu balsiu
I	áugau šókau dė́jau	neáugau nešókau nedė́jau
II	áugai šókai dė́jai	neáugai nešókai nedė́jai
III	áugo šóko dė́jo	neáugo nešóko nedė́jo

Taigi, vėl pagal pateiktas lenteles galima pabandyti apibendrinti:

Tvirtapradės šaknys visados išlaiko kirtį šaknyje.
-o asmenuočių veiksmažodžiai elgiasi taip pat, kaip ir esamojo laiko o- asmenuotės veiksmažodžiai.
Priesaginiai -ė asmenuotės veiksmažodžiai yra kirčiuojami taip pat kaip ir -o asmenuotė.
Netvirtapradžiai grynieji -ė asmenuotės veiksmažodžiai visada permeta kirtį į priešdėlį.

Nèkenčiu!

Taigi, toks kirčiavimas kaip nèkenčiu yra nulemtas būt. k. l. pagal analogiją žodžiui nèkentė. O nedyla yra kirčiuojamas kaip ir BK - nedỹla, mat būt. k. yra nedìlo - kita asmenuotė ir kirtis išliekantis šaknyje.